Šiaip pats katinas yra naujiena. Niekas nežino, bet mintį apie katiną aš brandinau ilgai ilgai, nuo pavasario turbūt. Bet panorėdavau panorėdavau, ne, nepraeidavo, bet nustumdavau tą norą kažkur į kamputį. O dar ir vyras nelabai katinus mėgsta, o dar šunė tokia, kad katina pamačius gali bėk į pasaulio kraštą paskui jį. Bet. Po ilgokai užtrukusių paieškų mes jau turim katinuką, kuris dar nedidukas, bet tikras gudruolis. Šunė jį priėmė geriau nei aš tikėjausi, vaikam didžiulis džiaugsmas, kad katinas paskui juos bėgioja, su žaislais žaidžia. O man šiaip smagu. Kaip vyrui, dar nežinau, nes jis vėl toli ir grįš tik kitais metais.
Čia kita mūsų naujiena. Šiemet Kalėdas sutiksim be tėčio ir pamatysim jį tik po Naujųjų. Labai netikėta buvo šita komandiruotė mum, tikėjomės, kad ilgiau pabūsim visi kartu, o čia du mėnesiai nespėjo prabėgt ir vėl, kaip Sofija sako "tetis toli toli į darbą" išskrido. Dabar laukiu Juliuko pirmo gimtadienio, o paskui ir Kalėdos ne už kalnų. Labai tikiuosi, kad laikas be tečio prabėėgs labai greit.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą