Nežinau, kelintą kartą po pertraukos grįžtu prie savo rašymo. Ir neskaičiuosiu. Tiesiog labai gera grįžti į savo namus, po ilgos pertraukos, kaip po atostogų.
Tiesą sakant, daug galvojau, kokio noriu savo blogo. Ir, atrodo, jau žinau. Noriu rašyti apie viską kas man įdomu, apie viską ką darau. nes kad ir kaip myliu lėles, darau aibę kitų dalykų, kuriais noriu pasidalinti, o jei paprasčiau - pasirodyti. ir dar noriu rodyti savo vaikus ir savo namus. Jie vis dar pagrindinė mano veikla, pati maloniausia ir niekada nenusibostanti.
Grįžtu ne tuščiomis - atnešu savo rudeninį vainiką. Vasarą kabėjusį paukštelį jau seniai norėjau pakeisti, šiaip ar taip, paukščiai rudenį išskrenda į šiltus kraštus. Po didžiulio tyrimo, peržiūrėjusi šimtus vainikų, o šalia jų atradusi nuostabius namų eksterjerus (apie tai kitą kartą), šiandien jau turiu savo rudeninį durų vainiką. Man patinka. O kas žino, gal kitais metais bus dar geriau.
Rodomi pranešimai su žymėmis ruduo. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis ruduo. Rodyti visus pranešimus
pirmadienis, rugsėjo 27
pirmadienis, spalio 19
Labas rytas
Myliu rudenį. Tiek įkvėpimo. Ruke, krintančiuose lapuose. Gimtadienis. Artėjančios žiemos ir Kalėdų nuojauta. Balos ir purvini batai. Naujos pirštinės ir nauja kepurė sūnui. Šypsena ir truputis liūdesio. Toks mano jau įpusėjęs ruduo.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)