sekmadienis, vasario 19

Šunys

Taip jau atsitiko (liūdnai), kad prieš daugiau nei mėnesį netekom savo šunės Sitos. Atsirado ji pas mane netikėtai. Tiesiog vieną dieną, Donato bloge radau skelbimą, kad taksiukė ieško namų. Gyvenau tuomet viena studentų bendrabutyje, todėl daug negalvojau ir šunę pasiėmiau, pamenu, važiavau į N. Vilnią jos pasiimti ir negalėjau net pagalvoti, kad taip greit netoli nuo ten ir gyvensiu. Gal ir kvaila, bet buvau ir esu įsitikinusi, kad Sita (taip, vardas "padarytas" iš mano vardo) į mano gyvenimą atnešė daug laimės. Pvz. vyrą, kuriam mūsų pažinties vakarą suplėšė kojines, namus, vaikus. Gal visa tai būtų atsitikę net jei neturėčiau šuns, bet tikiu tuo, kad gyvūnai namuose ir gyvenime yra teigiamos energijos nešiotojai. Taigi su daug ašarų palydėjome Situtę į Vaivorykštės šalį. Dabar, įvedus į Google "taksas" tarp pirmųjų nuotraukų galima pamatyti mažytę Sitą.

Tokią ją pamačiau.
Tokia ji mus paliko
Buvome nutarę, kad iki rudens jokio šuns neturėsim. Pakeliausim, paatostogausim be rūpesčio, kam palikti prižiūrėti ir pan. Bet kiekvieną dieną, vaikai žaidė tik tai, kad jie šunys, kur nors pamatę šunį kalbėdavo, kad mums reikia naujo šuns. Ir aš pradėjau žiūrinėti skelbimus. Ir vesti derybas su šeimos galva :) Derybų ir paieškų rezultatas - Bruknė-Gėlė mūsų nauja taksė. Meluočiau jei sakyčiau kad nesvajojau apie tokį šunį. Taksus myliu visą gyvenimą. Matyt tai yra man tinkanti veislė su visų jų užsispyrimu, ypatingu charakteriu ir nuostabiu protu.

Bruknė-Gėlė mūsų nauja šeimos narė