Tėčio laikas

Aš labai mėgstu tą laiką, kai mano vyras būna namuose, neina į darba, ar nekeliauja į tolimąjį Kazachstaną. Žinoma, aš stengiuosi įžiūrėti ir privalumų jo keliavime, bet vis dėl to, tas namuose praleistas laikas, kai esame visi kartu man labai patinka. Turbūt dar labaiu patinka vaikams. Sofija iš vis yra tėčio draugė Nr.1, ji kiekvieną vakarą klausia, ar tėtis šiandien grįš.
Tai va apie tėčio ir vaikų laiką man labai smagu šį kartą parašyti.
Vakarinis grįžimas iš darbo turi savo ritualą, pirmiausia tėtį "užpuola" Sofija, būtinai pirma, nevalia niekam jos aplenkti, tada jau Juliukas apkabina tėtį, tada apšokinėja mūsų šunė ir galų gale ateina mano eilė pasisveikinti. Katinas dažniausiai ignoruoja grįžtančius ar ateinančius, nebent tai esu aš. Nes katinas mano :)
O toliau jau vaikų klausimai "Ar eisim į viršų", "Kur tu šiandien buvai". Ir jie eina į viršų, į vaikų kambarį, visi trys, žaidžia, piešia, skaito knygas. Neslėpsiu, ta vakarinė ramybės valandėlė man labai patinka, bet dar smagiau, kad vaikai taip laukia tėčio, taip gerai su juo sutaria, o tas tėtis, manau pats labai laimingas, kad jie visi taip draugauja.

O dar būna dienos, kai tėtis namie, kai eina į lauką ir visi kartu kažką įdomaus veikia.

Arba kartu dirba, kaip Julius sakė "dajom imonta"

Ir kai tėtis nemato, galima "pasimatuoti" jo įrankius :)

Linkėjimai nuo mūsų šeimynos :)