Labai greitai bėga laikas. Labai greitai auga vaikai ir šiandien mes jau švenčiam
antrą Juliaus gimtadienį. Turiu tiek daug gražių žodžių pasakyti apie savo mylimiausią sūnelį, kad nežinau nuo ko pradėti. Turbūt nuo to, kad jis didelis ir protingas, daug šnekantis ir įdomiai samprotaujantis. Savarankiškas, bet ir mamyčiukas kaip reikiant. Visai kitoks nei sesė, labai kategoriškas, nesukalbamas ir užsispyręs. Tikiuosi šios savybės jam padės gyvenime, o laikui bėgant jis pasidarys nuolaidenis. Daugeliu atveju, labai panašus į savo tėtį, ne veltui jie abu po tuo pačiu ženklu gimę, bet labai puikiai nekreipia dėmesio į smulkmenas - taip kaip aš. Jo dažnai kartojama frazė (išmokta iš manęs) - "nieko tokio" ir ji tinka visur ir visada. Nieko tokio išpaišyti sienas, lovą, prisisioti į kelnes, mušti sesę, šokinėti ant lovos. Nieko tokio.
Jis labai geras, moka užmigti pats, moka apsikabinti ir pasibučiuoti (kai pats to nori), nuostabiai žaidžia, valgo maudosi ir miega su mašinom. Ir mašinos jam yra viskas. jam labai patinka rūbai ir kojinės su mašinom, apsirengęs kažkuo nauju, būtinai eina pažiūrėti į veidrodį ir dar pasako, kad "čia aš, gražu".
Tiesą sakant, taip blogai miegojau šiąnakt, taip prisiminiau jo gimimą, kad dabar rašant net ašarą išspaudžiau... labai myliu ir labai džiaugiuosi turėdama tokį šaunų sūnų, kuriam vis dar reikia mamos (tikiuosi ilgai dar tai nesikeis), kuris nori būti kaip tėtis (todėl striukė kaip tėčio ir jam reikia vaikščiot po namus su chalatu - kaip tėčiui), kuris yra labai geras brolis, nes mūsų vaikų žaidimai, kai jie nesipyksta, yra verti atskiro įrašo.
Su gimtadieniu, Juliau!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą