Va ir prasidėjo mūsų vasara be tėčio. Vakar. Laikiausi laikiausi, bet kaip ir reikėjo tikėtis, oro uoste apsiverkiau. Ir dar namie truputį paliūdėjau. Ir praėjo.
Sofijai vis aiškinu, kad tėtis su lėktuvu išskrido, tai ji rodo pirščiuku į viršų ir sako "ten". Nieko nepridursi, ten, Kazachstane.
O pas mus pasikeitimai vyksta kasdien. Mažiukas jau sėdi, o atsistojęs ant keturių siūbuoja pirmyn atgal. Ir skriaudžia sesę. Vakar pirmą kartą teko guosti Sofiją ir "barti" Julių. Įsikabino vaikinas sesei į plaukus ir nepaleido.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą