Malonumas auginti vaikus

Auginti vaikus turėtų būti malonumas. Dažnai tai sau kartoju, deja, nedažnai taip būna. Labai noriu būtigera mama, nerėkiančia, nesibarančia, suprantančia, kartais norėčiau būti geresne mama, nei man vaikystėje buvo maniškė. Bet...
Jau antra savaitė gyvenam vieni su vaikais, tėtis komandiruotėje ir grįš po kelių dienų. Jaučiu, kaip fizinis nuovargis tampa mano nekantrybės ir pykčio priežastimi. Smagu, kad šiandien iš pat ryto perskaičiau apie kantrybės atsisakymą, nuo šiandien teks nusiraminti ir nesitikėti. O ko aš tikiuosi iš vaikų?
Labiausiai tikiuosi, kad Sofija užmigs pietų miego, kol mažiukas dar miega. Todėl sėdžiu šalia jos kol ji malasi, pyksta, kuičiasi, išsidirbinėja, atsikalbinėja, o tada pratrūkstu.
Sėdėjau sėdėjau ir daugiau nesugalvojau nieko, kas mane išvestų iš kantrybės. Yra ir kaprizų ir užsispyrimo, bet stengiuosi viską išsiaiškinti, išspręsti, kad neprasidėtų verkimas ir ašarų upeliai.
Ir teisybę žmonės sako, kad kai kažko netenki, tik tada pajunti kaip tai reikalinga. Va šiom dienom neturiu vyro pagalbos ir tai taip jaučiasi mažose smulkmenose. Vakarais jie visada su Sofija susitvarko žaislus, kai dabar tai tenka daryti man ir jai, nepatikėsit, pajutau, kad tai yra netgi fizinis darbas. Surinkau po visą kambarį išsibarsčiusius žaislus ir pasijaučiau kaip žemę kasus. Ir tai tik viena smulkmena.
Auginti vaikus tikrai yra darbas, ypač jei tai tenka daryti vienam. Labai noriu šį darbą dirbti atsakingai ir daryti kuo mažiau klaidų ir maau, kad tobulėjimui ribų nėra.

Vieni namuose

va mes jau antra para vieni namuose. Vieni visi trys ir šuo. Vieni, nes be tečio. Kol kas viskas lyg ir neblogai, tik dalį nakties teko miegoti su abiem vaikais vienoj lovoj. Sofi pervargo vakar, o tai atsiliepė nakties miego, verkė, prašė gerti ir ne vieną kartą, kol galiausiai atėjo pas mus su broliu į lovą.
Sofijai vakar buvo diena su daug 'lelių'. Pirmoje dienos pusėje turėjome svečių - Sofijos kavalierius su mama buvoatėjęs, o pavakarį ėjom pasivaikščiot, tai sutikom kaimynų mergaites. Matau kaip jai reikia vaikų ir draugų, todėl labai laukiu šiltų orų, kurie, tikiuosi bus palankesni įvairiems susitikimams. O brolis, prastai miegojęs dieną, mums išėjus pasivaikščioti užmigo slinge ir perkeltas į vežimą nusnūdo dar gerą pusvalandį.

Miegantys vaikai

Šiandien ir Sofijai ir Juliui išpuolė nemiegadienis. Mažiukas pietų miegojo labai trumpai, o Sofi visai neužmigo. Ta proga ir dar todėl, kad namie nei pieno, nei duonos, nei sviesto iškeliavom į bičiulę Maximą. Sofija ją "ma-ma" vadina :) jau antrą kart su abiem vaikais važiuoju ir šįkart sekėsi geriau apsipirkom greitai, be mažiuko verkimo ir Sofijos zyzimo.
O važiuojant namo abu vaikai ėmė ir užmigo. Ir miega mašinoje iki dabar. O aš sėdžiu, žiūriu pro langą ir turbūt niekada man šis vaizdas neatsibostų - miegantys vaikai.

Malonumai

Neužmigdžiau šian Sofi pietų. Pastaruoju metu tai tapo nemaža problema, bet vis pavykdavo ją sudrausminti ir "nulaužti". Bet šiandien niekaip, nei gražiuoju, nei piktuoju. Vis noriu, kad vaikų auginimas būtų malonumas. O tas drausminimas tai nieko malonaus. Bet gražiuoju neklauso. Ieškojau informacijos keliose vietose dėl vaikų pietų miego. Vienur rašo, kad toks miegas būtinas, kitur teigiama, kad deja, bet tarp 2 ir 4 metų vaikai atsisako pietų miego. Žiūrėsiu kokio piktumo ji bus vakare ir kiek ilgai miegos ryt iš ryto. Nes kėlimasis pusę 7 taip pat ne iš maloniųjų.

Pavasaris keliauja

Šiandien ryte nutaikiau progą (nes filmukų kanalas dar miegojo) ir per LTV "Labas rytas" pasižiūrėjau klimatologės Audronės Galvonaitės prognozes. Labiausiai įstrigo frazė "pavasaris keliauja 15 kilometrų per parą greičiu". Tai va ir laukiu jau kada ta Vilniaus para ateis, o su ja ir pavasaris :)

Pavasarėja

Pavasarėja. Lyg ir. Šviečia saulė už lango, o išėjus į lauką atrodo drėgmė smelkiasi pro drabužius. Beveik kiekvienas, su kuo pašneku pastarosiomis savaitėmis, labai laukia pavasario, tik visų motyvai skirtingi. Pavyzdžiui man atsibodo šilti drabužiai. Ne tiek mano, kiek vaikų. Išėjimas į lauką žiemą užtrunka ilgokai, nes reikia užsidėti megztinį, kelnes, pirštines, kepurę, kombinezoną... O dar Sofija pradėjo spyriotis rengiama. Atsibodo, švelniai tariant. Labai laukiu šilto tikro pavasario, kai bus žalia žolė ir lauke galėsim būti ne 40 minučių, o žymiai ilgiau. Smėlio dėžė laukia :)

Kai nervina mamos

Labai džiaugiuosi, kad negyvenu su mama. nei su savo mama, nei su vyro mama. Laimė man, kad savo namuose esu vienintelė mama. Kodėl taip rašau? Pašnekėjau šiandien su kaimyne. Apie vaikus, namus, statybas ir mamas. Paaiškėjo, kad mano mama neatvažiuoja man padėti vaikų prižiūrėti, atvažiuoja tik į svečius. O pasirodo jos mama, gyvenanti kartu su ja pradeda jaustis nereikalinga, nes vaikai jau paaugę ir jai atrodo, kad močiutės paslaugų jau nereik. Dar kartą džiaugiuosi, kad vaikus auginam patys su vyru, kad nereikia mums močiučių pagalbos ir anūkai jom yra džiaugsmas (taip tikiuosi). Ir galiu pasakyti "Ačiū, mama, kad su manim negyveni."

Namų šeimininkės karjera

Kartais, kai seni pažįstami klausia kaip gyvenu, kas naujo ar pan. norisi tiesiog atsakyti - auginu vaikus. Bet tada pradedu galvoti, kad su vaikų auginimu nieko bendra neturinčiam žmogui tokia "veikla" turbūt atrodo mažų mažiausiai neįdomi. Kartais dar galvoju, kad jei būčiau žmogus, pažinojęs mane prieš mano šeimyninio gyvenimo pradžią ir dabar, turbūt savęs neatpažinčiau. Dabar atrodo, kad turėjau daug tikslų, daug norų, planų, o esu tik nusėdusi namuose ir "darau" namų šeimininkės karjerą. Bet, po šimts (čia taip gražiai vaizdingai keikiuosi), kaip man tokia karjera patinka!!
Darbu visą parą, be poilsio dienų ir be atostogų. jei išvažiuoju iš namų keliom valandom, visada galvoju kaip jiems ten sekasi. Man įstrigo Jurgos parašyti žodžiai Lengvuose daiktuose, kad vaikas/vaikai išmoko daugybės reikalingų dalykų. Žinau, kad kada nors, kai mano nuostabią namų šeimininkės karjerą pakeis kažkokia kita, ne mažiau nustabesnė veikla, dalykai, kurių mane moko mano vaikai bus labai naudingi.

Perku - parduodu

Pagaliau suremontavom paskutinį kambarį. O aš parduodu nebereikalingus baldus - dvi spintas ir komodą. Spintas pirkom kai tik įsikraustėm, kad nors keletas drabužių būtų spintose, o ne dėžėse ar maišuose. Dabar tikiuosi, kad jos pravers kam kitam. Na, o komoda su manim keliauja nuo studentų bendrabučio laikų. Saugojau, mylėjau, pastaruoju metu ten laikėm Sofijos drabužiukus, bet kadangi dabar turim drabužinę visiems daiktams, tai komoda pasidarė nebereikalinga.
Pati kolkas esu pirkusi naudotus žaislus Sofijai, man labai patiko, geros firmos, geros kokybės žaislus nupirkau žymiai pigiau, manau kai atsižais, juos perleisim kitiem vaikam. Man dar reikėtų nufotografuoti savo nėščios drabužius ir vestuvinius batus ir taip pat pasiūlyti, gal kam prireiks. Bet visą tai darysiu kai pasitaisysim fotoaparatą.

Ligos, pienas ir daržovės

Sergam. Na, tiksliau - sirgom. Aš kokias nepilnas tris paras ir Sofi tiek pat. Vyrai atsilaikė. Mano liga buvo aukšta temperatūra ir kaulų laužymas, vieną naktį temperatūra net iki 39 laipsnių buvo užkilusi, bet po to tik geryn geryn viskas ir jau sveika. O Sofi temperatūra baigėsi, bet liko raudona gerklė, tai čiulpia mergaitė tabletytes ir geria "Sinupret" lašiukus (kurie labai neskanūs). Tikimės neįsisirgti.
Neigiamas dalykas, likęs man po peršalimo - tariamas, o gal tikras pieno sumažėjimas. Julius "kabo ant papo" tikrąja šių žodžių prasme. Taip jis elgėsi tik pirmą parą po gimimo, o dabar vėl. Viliuosi, kad čia vadinamas augimo šuolis, kai vaikui reikia daugiau maisto ir viskas grįš į senas vėžes po kelių dienų.
Dar šiandien prisipirkau sėklų ateinančiam sodo daržo sezonui. Bet tradicinių žirnių, šparaginių pupelių ir salotų, šiemet nusipirkau šparagų, artišokų ir uoginių špinatų sėklų. Rezultatą galėsiu papasakoti vasaros vidurį, o apie šparagus viskas aišku bus tik po trijų metų.