Kai nervina mamos

Labai džiaugiuosi, kad negyvenu su mama. nei su savo mama, nei su vyro mama. Laimė man, kad savo namuose esu vienintelė mama. Kodėl taip rašau? Pašnekėjau šiandien su kaimyne. Apie vaikus, namus, statybas ir mamas. Paaiškėjo, kad mano mama neatvažiuoja man padėti vaikų prižiūrėti, atvažiuoja tik į svečius. O pasirodo jos mama, gyvenanti kartu su ja pradeda jaustis nereikalinga, nes vaikai jau paaugę ir jai atrodo, kad močiutės paslaugų jau nereik. Dar kartą džiaugiuosi, kad vaikus auginam patys su vyru, kad nereikia mums močiučių pagalbos ir anūkai jom yra džiaugsmas (taip tikiuosi). Ir galiu pasakyti "Ačiū, mama, kad su manim negyveni."