trečiadienis, rugsėjo 29

Rankos rankelės

Turiu prisipažinti. Lėlių kūrime man labiausiai nepatinka lipdyti rankas. Tai be galo daug laiko užimantis ir gan nuobodus užsiėmimas. Karts nuo karto imu ieškoti būdo, kaip čia kuo greičiau... ir kiekvieną kartą arba tenka nusivilti, arba kaip dabar, perdarinėti rankytes iš greitų į teisingas. Girdėjau vieną kartą, kad apžiūrinėdami lėles žmonės žiūri po sijonu (nesvarbu vyrai ar moterys) ir į rankas. Todėl vis lipu per save sėdžiu ir dėlioju pirštelį prie pirštelio į delnelį, į rankelę. Ir lėlė tampa tikra. Gali pamoti, laikyti ar, jei taip jai reikia, įsikišti ranką į kišenę.

Ir sėdžiu šiandien, pasidėjus prieš save dvidešimt pirštelių, nes lėlės iškart dvi. Ir dar katinas...

2 komentarai:

  1. "perdarinėti rankytes iš greitų į teisingas" - :D gerai pasakyta.
    O kaip gyvuoja tas kažkas, kas turėjo būti su čili pipirais ir šokoladu? Kažką vasaros pradžioje žadėjai...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Alina, nemoku apsakyt, kaip aš prieskoninę lėlę pabaigti noriu. ir tiek nedaug reikia... bet nei per kur nei per kaip... labai lėtai ji man juda. Pasižadėjau ją pabaigti iki spalio vidurio. Tikiuosi taip ir bus :)

    AtsakytiPanaikinti