Nežinau, kelintą kartą po pertraukos grįžtu prie savo rašymo. Ir neskaičiuosiu. Tiesiog labai gera grįžti į savo namus, po ilgos pertraukos, kaip po atostogų.
Tiesą sakant, daug galvojau, kokio noriu savo blogo. Ir, atrodo, jau žinau. Noriu rašyti apie viską kas man įdomu, apie viską ką darau. nes kad ir kaip myliu lėles, darau aibę kitų dalykų, kuriais noriu pasidalinti, o jei paprasčiau - pasirodyti. ir dar noriu rodyti savo vaikus ir savo namus. Jie vis dar pagrindinė mano veikla, pati maloniausia ir niekada nenusibostanti.
Grįžtu ne tuščiomis - atnešu savo rudeninį vainiką. Vasarą kabėjusį paukštelį jau seniai norėjau pakeisti, šiaip ar taip, paukščiai rudenį išskrenda į šiltus kraštus. Po didžiulio tyrimo, peržiūrėjusi šimtus vainikų, o šalia jų atradusi nuostabius namų eksterjerus (apie tai kitą kartą), šiandien jau turiu savo rudeninį durų vainiką. Man patinka. O kas žino, gal kitais metais bus dar geriau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą