Taigi skaitau aš nuo kokių 5 metų daug visko ir apie viską. Atsimenu, kaip mano auklėtoja, lietuvių kalbos mokytoja, 5 klasėj stebėjosi, kai mano mama papasakojo, kad aš jau Emilio Zola "Moterų laimę" perskaičiau. Ir nemeilė man ten buvo įdomu, o parduotuvė, nuostabus aprašymas, kas kokiam aukšte išdėliota, kaip prie įėjimo prikrauta pigių prekių, kad įėjusiems į parduotuvę atrodytų, kad joje daug žmonių, nes nepasiturinčios moterys bus apgulusios pigias smulkmenas. Kas skaitė, gal atsimena...
Ir man labai keista sutikti žmogų (ir ne vieną), kuris vaikystėje neskaitė "Pepės ilgakojinės", arba sako, kad nieko gero iš tų knygų... belieka palinguoti galva ir pagalvoti, apie tai kiek jie praranda.
Ir tiesą sakant, atėjusi į svečius, aš žiūriu, ar žmonės turi knygų. Nes knyga, sušildanti namus, o jei ji ir naudojama, tai aišku, kad žmonėms ne tik TV naujienos rūpi. Man knygos svarbu.
Apie knygas ir vaikus. Kiek atsimenu savo Sofiją, kai tik ji pradėjo domėtis žaislais, jai įdomiausia buvo knygos - minkštos, leliukiškos, vėliau, dar mano vaikystės kartoninės, storais lapais, vokiškos, dar vėliau paveikslėliai ir istorijos. Atsimenu, buvo laikas, kai ji visose knygose ir žurnaluose ieškojo akinių, kažkodėl. Dabar mes skaitom pasakas, istorijas, pastaruoju metu skaitėm "Daktarą Aiskaudą", seną, dar mano tėčio knygą. Šiandien Knygų mugėje mačiau naują leidimą, bet nesuviliojo nauja knyga manęs, nes iliustracijos sintetinės ir visai nemielos, o senoje knygoje, nors ir nutrintais viršeliais, viskas kažkaip autentiškiau ir gražiau.
Mūsų knygos viršelis ir iliustracijos
Naujai išleistos knygos viršelis
Juliukas ir knygos truputį kitaip, nuo mažų mažų dienų jam tai nebuvo vienas svarbiausių dalykų, bet turbūt pasižiūrėjęs kaip sesė skaito ir iš rankų knygų nepaleidžia ir jis varto, ieško mašinų. Ir visai jis labai pradėjo domėtis raidėmis ir skaičiais, pasiėmęs sesės dovanų gautą knygą "Labas raide" varto ir klausinėja, kokia čia raidė, taip pat klausinėja apie visas visur užrašytas raides ir skaičius, nesvarbu kur tai būtų parašyta, knygoje ar ant skalbimo mašinos. O mes jam kantriai aiškinam, mokom, kalbam ir stebimės, kad Sofija nei būdama tokio amžiaus, nei dabar raidžių pavadinimais nesidomi.
Ir dar vienas toks su knygom ir abiem vaikais susijęs dalykas. Kai prispaudžia "rimtas reikalas", pirmas reikalavimas atsisėdus ant puodo "Mama, atnešk knygą".
Ir apie Knygų mugę. Mes ją aplankėm šiandien. Aš ten einu nežinau net kelinti metai, o kai buvau pirmam kurse, teko laimė būti mugės dalyve ir pamatyti kaip ten viskas vyksta "iš vidaus". Patys geriausi ir šilčiausi atsiminimai. Sofija į knygų mugę keliauja nuo tada, kai dar buvo pas mane pilve. Taigi, šiemet jau 5 kartas. Ir įdomiausias dalykas, kad jau sausio mėnesį ji pradėjo klausinėti apie mugę ir kada mes ten važiuosim. Jau žino ir laukia. Visą laiką mes į mugę važiuojam tik dviese, vyrus paliekam namie ir keliaujam ieškoti naujų knygų. Ir visada perku daug knygų, kiekvienais metais paskausta rankas nešiojant pilnus knygų maišus. Bet koks gerumas ir smagumas grįžus namo visas knygas išsitraukti, vartyti, skaityti ir jomis džiaugtis.
Šiemet mes pirkome "Ežiukas rūke", aš žinojau, kad pirksim šią knygą ir labai laukiu kol pradėsim ją skaityti.
Manau, labai geras pirkinys "Smagiosios pelytės Smailytės istorijos". Pažiūrėkite pelytės puslapyje filmuką, kuris keičiasi priklausomai nuo to kokiu paros ar metų laiku jį žiūrite. Mes filmuko dar nežiūrėjom, bet turim knygą, su pačios autorės autografu ir palinkėjimu Sofijai.
Dar pirkome "Čipolino nuotykių" autoriaus Gianni Rodari knygą "Pasakos telefonu". Prisimenu, man labai patiko "Čipolino nuotykiai" taip pat nuostabi knyga "Tortas danguje", kurią skaitant nejučiom seilės pradėdavo tekėti. Labai tikiuosi, kad ir pasakas skaitysim visi su malonumu. Be to, mano spintoj slepiasi ir progos būti padovanota laukia dar viena šio autoriaus knyga "Gyvūnai be zoologijos sodo". Mūsų šiandienos pirkinys
Ežiukas rūke - be proto graži ir gėrio kupina knyga :)
AtsakytiPanaikinti