Kai nervina mamos

Labai džiaugiuosi, kad negyvenu su mama. nei su savo mama, nei su vyro mama. Laimė man, kad savo namuose esu vienintelė mama. Kodėl taip rašau? Pašnekėjau šiandien su kaimyne. Apie vaikus, namus, statybas ir mamas. Paaiškėjo, kad mano mama neatvažiuoja man padėti vaikų prižiūrėti, atvažiuoja tik į svečius. O pasirodo jos mama, gyvenanti kartu su ja pradeda jaustis nereikalinga, nes vaikai jau paaugę ir jai atrodo, kad močiutės paslaugų jau nereik. Dar kartą džiaugiuosi, kad vaikus auginam patys su vyru, kad nereikia mums močiučių pagalbos ir anūkai jom yra džiaugsmas (taip tikiuosi). Ir galiu pasakyti "Ačiū, mama, kad su manim negyveni."

Namų šeimininkės karjera

Kartais, kai seni pažįstami klausia kaip gyvenu, kas naujo ar pan. norisi tiesiog atsakyti - auginu vaikus. Bet tada pradedu galvoti, kad su vaikų auginimu nieko bendra neturinčiam žmogui tokia "veikla" turbūt atrodo mažų mažiausiai neįdomi. Kartais dar galvoju, kad jei būčiau žmogus, pažinojęs mane prieš mano šeimyninio gyvenimo pradžią ir dabar, turbūt savęs neatpažinčiau. Dabar atrodo, kad turėjau daug tikslų, daug norų, planų, o esu tik nusėdusi namuose ir "darau" namų šeimininkės karjerą. Bet, po šimts (čia taip gražiai vaizdingai keikiuosi), kaip man tokia karjera patinka!!
Darbu visą parą, be poilsio dienų ir be atostogų. jei išvažiuoju iš namų keliom valandom, visada galvoju kaip jiems ten sekasi. Man įstrigo Jurgos parašyti žodžiai Lengvuose daiktuose, kad vaikas/vaikai išmoko daugybės reikalingų dalykų. Žinau, kad kada nors, kai mano nuostabią namų šeimininkės karjerą pakeis kažkokia kita, ne mažiau nustabesnė veikla, dalykai, kurių mane moko mano vaikai bus labai naudingi.

Perku - parduodu

Pagaliau suremontavom paskutinį kambarį. O aš parduodu nebereikalingus baldus - dvi spintas ir komodą. Spintas pirkom kai tik įsikraustėm, kad nors keletas drabužių būtų spintose, o ne dėžėse ar maišuose. Dabar tikiuosi, kad jos pravers kam kitam. Na, o komoda su manim keliauja nuo studentų bendrabučio laikų. Saugojau, mylėjau, pastaruoju metu ten laikėm Sofijos drabužiukus, bet kadangi dabar turim drabužinę visiems daiktams, tai komoda pasidarė nebereikalinga.
Pati kolkas esu pirkusi naudotus žaislus Sofijai, man labai patiko, geros firmos, geros kokybės žaislus nupirkau žymiai pigiau, manau kai atsižais, juos perleisim kitiem vaikam. Man dar reikėtų nufotografuoti savo nėščios drabužius ir vestuvinius batus ir taip pat pasiūlyti, gal kam prireiks. Bet visą tai darysiu kai pasitaisysim fotoaparatą.

Ligos, pienas ir daržovės

Sergam. Na, tiksliau - sirgom. Aš kokias nepilnas tris paras ir Sofi tiek pat. Vyrai atsilaikė. Mano liga buvo aukšta temperatūra ir kaulų laužymas, vieną naktį temperatūra net iki 39 laipsnių buvo užkilusi, bet po to tik geryn geryn viskas ir jau sveika. O Sofi temperatūra baigėsi, bet liko raudona gerklė, tai čiulpia mergaitė tabletytes ir geria "Sinupret" lašiukus (kurie labai neskanūs). Tikimės neįsisirgti.
Neigiamas dalykas, likęs man po peršalimo - tariamas, o gal tikras pieno sumažėjimas. Julius "kabo ant papo" tikrąja šių žodžių prasme. Taip jis elgėsi tik pirmą parą po gimimo, o dabar vėl. Viliuosi, kad čia vadinamas augimo šuolis, kai vaikui reikia daugiau maisto ir viskas grįš į senas vėžes po kelių dienų.
Dar šiandien prisipirkau sėklų ateinančiam sodo daržo sezonui. Bet tradicinių žirnių, šparaginių pupelių ir salotų, šiemet nusipirkau šparagų, artišokų ir uoginių špinatų sėklų. Rezultatą galėsiu papasakoti vasaros vidurį, o apie šparagus viskas aišku bus tik po trijų metų.