Su vyru prisidėjom prie Jamie Oliver'io gerbėjų. Ir laidą pažiūrim kai pataikom ir knygą įsigijom. Skaitau aš toj knygoj apie burnoj tirstančius valgius ir pavydžiu. Ne sugebėjimo taip gaminti (nes jaučiuosi mokanti ruošti valgį), bet produktų pasirinkimo. Atrodo visko ir pas mus pilna, bet taip norėčiau mažos parduotuvėlės, kurioje pardavinėtų tik sūrį, arba žuvies skyriaus turguje su daug šviežios, skaniai atrodančios žuvies ir kitų jūros gėrybių. Lyg ir esam jūrinė valstybė, bet turguje kur aš apsiperku dominuoja sūdytos silkės plastmasiniuose kibiruose ir rūkytos skumbrės su galvom ir be galvų. Bet per daug aš apie tą žuvį išsiplėčiau...
Labai mėgstu apsipirkinėti turguj, įsigijau net krepšį ant ratukų, kad nereikėtų pilnų maišų tempti. Tam tikrus produktus visada perku pas tuos pačius žmones, todėl labai smagu, kai nebepirmą kartą pirkdama esu atpažįstama. Paskutinį kartą buvau turguje kai jau turėjom Julių, labai nustebau ir apsidžiaugiau, kai moteris, pas kurią visada perku bananus paklausė manęs ko susilaukėm, o skyriuje kur perku odines šlepetes ir šiltus padukus į batus padarė nuolaidą, kaip pastoviai klientei.
Tik, grįždama prie įrašo pradžios, noriu pasiskųsti įvairovės trūkumu. Didžioji dalis turgaus mėsos skyriaus priveržta lenkiškų dešrų ir dešrelių, kurių aš neperku, nes renkuosi prekę lietuvišką. O lietuviškų tokių gaminių yra tik vienas skyrius. Taip pat tik vienas skyrius sveriamų skanių pieno produktų - varškės, varškės sūrio, grietinės, visa kita - ta pati produkcija kaip prekybos centruose. Man trūksta ūkininkų ir jų siūlomų daržovių, bet čia jau turbūt mano bėda, ne į tą turgų važiuoju...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą