Kaip aš perku Kalėdines dovanas

Atsakymas vienas ir trumpas - visus metus. na, gal tiksliau, galvoju apie jas visus metus ir pradedu pirkti prasidėjus artimesniam Kalėdoms metų pusmečiui. Ir nereikia tam toli ieškoti priežasčių. Taip yra pigiau, greičiau, ramiau ir paprasčiau. O kur dar švenčių laukimo nuotaika visus metus :) Anksti pirkti Kalėdų dovanas aš labiausiai mėgstu dėl to, kad taip mažiau skauda piniginei ir man taip paprasčiau, nei paskutinėmis prieššventinėmis dienomis lakstyti, ieškoti nervintis ir nieko gero nerasti.

Vaikų dovanos
Dažnai taip susiklosto (mūsų šeimoje taip susiklostė), kad atsiradus vaikams jų dovanos pasidarė svarbesnės, o suaugusiems tenka tenkintis smulkmenomis, praktiškais dalykais ar tuo, ko jie patys paprašė Kalėdų senelio. Dėl šios priežasties didelė dovanoms skirtų pinigų dalis tenka būtent vaikų dovanoms. Savų vaikų, giminaičių vaikų, draugų vaikų, vaiku draugų, Kalėdų senelis negali pamiršti nei vieno. Todėl visuomet naudojuosi proga, kai tik randu akcija, nuolaidą, išpardavimą, prigriebti kažką, kas pradžiugins Jonuką, Petriuką ar Marytę. Štai kur rekomenduoju pirkti dovanas vaikams, neatidedant šio džiaugsmo paskutinėms prieššventinėms dienoms:

Mugėse. Aš šį rugsėjį vienoje iš Gedimino prospekte vykusių mugių, kur leidyklos pardavinėjo knygas pigiau, užtikau ir nupirkau daug vaikiškų knygų, kurios vienas du ir atsiras Kalėdų senelio maiše.
Žaislų išparduotuvėse. Jau antras rugsėjis, būdama Kaune keliauju į Jonelio kiemą ir ten priperku dėlionių, kurias mėgsta ne tik mano, bet ir draugų vaikai. Vilniuje, žinau taip pat kelias žaislų išparduotuves, bet niekur nėr tiek visko daug ir nebrangiai kaip Kaune.
Akcijose ir išpardavimuose. Nereikia nei specialiai jų ieškot, nei kažkur važiuot, jei pamatau ir randu - perku, jei ne, užtenka apsipirkimo aukščiau paminėtose vietose.

Dovanos suaugusiems
Čia jau specialių vietų neturiu, bet turiu vieną gudrybę - vietą užrašų knygutėje, kur rašau tiesiogiai, ar netiesiogiai išreikštus pageidavimus dovanoms. Šiais metais pas mane pažymėta ne tik kavamalė, bet ir kočėlas ar tarka (būtinai nerūdijanti). Žinoma, visuomet tinka arbatos arba prieskoniai. Puodeliai, kojinės. Jei esate kūrybingi, kuriate dovanas patys, įdedate į jas savo geriausias mintis ir dovanojate. Arba ieškote, kur įsigyti tokių, teigiamai įkrautų, dovanų ir jas taip pat dovanojate.

Beje, mūsų Sofija šiemet nori visko, su balerinomis susijusio. O man, kartą teko gauti dovanų teleloto bilietų, beje, visi buvo nelaimingi.

Dviese

Pradžioj reikia parašyt, kad viena tokia įnoringa lėlė vis dar laukia savo eilės, kol  ją pabaigsiu. turbūt turėčiau teisintis aš, bet niekaip negaliu to užmanymo pabaigti, nors tikiuosi jau greitai, nes jau sapnuot pabaigą pradėjau.

O dabar apie du laimingus ir katinėlį. Šios lėlės skirtos dviems, laimingiems, penkiasdešimt metų kartu išgyvenusiems žmonėms. Šiuos žmones pažįstu visą savo gyvenimą, nors jie ir ne giminaičiai, todėl kurdama šias lėles galėjau sudėti visus savo prisiminimus ir mintis apie šiuos žmones. Dar viena detalė, tikiuosi maloni moteriai, kuriai skirtos lėlės, medžiaga su gėlytėm yra kažkada jos man duota, todėl tiesiog negalėjau jos nepanaudoti.  Taigi, su visomis geromis emocijomis, mintimis ir linkėjimais, lėlės "Dviese", paperclay, vielos karkasas, vilna, medvilnė, oda, akriliniai dažai.

Apie duoną kasdieninę

Tiesą sakant, aš galėčiau jos ir nevalgyti. Duonos. ir batono taip pat, man gali nebūti nei bulkučių, nei pyragų, na ir bulvių. Bet likusi šeimos dalis be visų šių dalykų nei dienos neišbūna. Dažną rytą Juliaus pirmi žodžiai būna "Bulką su sviestu", suprask, mama, vaikas alkanas pabudo. Sofi neseniai atrado batono ir medaus derinį - kas visą vaikystę man buvo nesuderinama ir netinkama, o dar girdėjau ir ant duonos žmonės medų tepa... Didysis šeimos vyras neišimtis, taigi namuose niekaip neišsiverčiame be miltinių patiekalų.
Kadangi ši situacija ne pirma diena ir net nepirmi metai pas mus, duonos gaminiams parduotuvėse išleidžiam daug pinigų, nes atsargas reikia papildyti kas antrą dieną, praėjusią vasarą aš įsigyjau duonkepę. Tikėjausi, kaip kepsiu smagiai, kaip valgysim gardžiai. Sugadinau krūvą produktų ir galų gale, duonkepė buvo įkišta į kampą dulkėti, o duoną ir toliau pirkom parduotuvėse. Šią vasarą duonkepę aš pardaviau, labai tikiuosi, kad pirkėjai kepą duoną sėkmingiau nei aš :)
Prieš kelias savaites draugė - kaimynė pasidalino su manim naujiena, kad ji kepa duoną ir dar patikino, kaip lengva, kaip smagu ir raugo padovanojo (ačiū, Eva). Duoną kepiau jau tris kartus. Raugu pasidalinau su drauge, ji taip pat kepė ir labai gyrė. Žinot,  skanu net man, nemėgėjai, o ką kalbėti apie mano vyrą... kepalo nelieka labai greitai. Vaikai vis dar valgo parduotuvinį batoną, bet aš jau kaupiuosi ir jo kepimui namuose.