O vaikai jau dideli. Savarankiškėja. Abu daug šneka, Sofija pradėjo įdomiai samprotauti, labai smagu, kad su ja jau galima dėl beveik visko susitarti, nors kartais neišvengiam ir piktumu, kai žodelis "noriu" yra pats galingiausias, atrodo, net vienintelis. Juliukas šneka, kartoja visus žodžius. Net jei neteisingai pasako, iš intonacijos ir skiemenavimo galima suprasti apie ką šneka. Pavyzdžiui apie futbolą :)
Jau birželio pabaigoje išleisim tėtį ir vyrą į komandiruotę, vėl leisim vasarą vieni ir lauksim.
Lėlės, mano mažas pasaulis. Nerčiau į jį kiekvieną laisvą minutę, beveik visada taip ir darau. Kartais visos mintys ir net sapnais apie lėles ir su jomis, esu visiškai užvaldyta. Viena lėlė jau beveik baigta, kita pradėta ir dar bent trys sėdi galvoje ir laukia kol bus sukurtos.
Turbūt dar viena priežastis, dėl kurios tylu mano bloge, labai noriu pakeisti jo išvaizdą, bet vis ar nesirįžtu, ar nežinau nuo ko pradėti, taip ir laukiu, tos lemtingos minutės.
Dar pamiršau parašyti - mes jau valgom savo braškes.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą