Pirmoji fėja atsirado neatsitiktinai. Šią fėją pradėjau kurti kai viena maža mergytė dar ramiai suposi mamos pilvelyje ir iki jos gimimo buvo likę truputis laiko. Kiekviena mano gera mintis, pats nuoširdžiausias linkėjimas sudėtas į šią lėlę, į Pirmąją Fėją.
Esu įsitikinusi, kad kiekvienam mažam vaikeliui gimus, jam paskiriama fėja, lydėsianti jį visą gyvenimą. Su meile, laime ir gerumu.
Daugiau nuotraukų rankų darbo lėlių albume
Atėjus vasarai tylu mano bloge, nors namie įvykių nestinga. Griovėm sienas, įsidėjome didelį langą ir duris į kiemo pusę, dabar prie namo jau tuoj tuoj bus terasa. Labai jos laukiu. O langais labai džiaugiuosi, dabar kai vaikai kieme, matau juos pro visus langus, iš visų pusių.
O vaikai jau dideli. Savarankiškėja. Abu daug šneka, Sofija pradėjo įdomiai samprotauti, labai smagu, kad su ja jau galima dėl beveik visko susitarti, nors kartais neišvengiam ir piktumu, kai žodelis "noriu" yra pats galingiausias, atrodo, net vienintelis. Juliukas šneka, kartoja visus žodžius. Net jei neteisingai pasako, iš intonacijos ir skiemenavimo galima suprasti apie ką šneka. Pavyzdžiui apie futbolą :)
Jau birželio pabaigoje išleisim tėtį ir vyrą į komandiruotę, vėl leisim vasarą vieni ir lauksim.
Lėlės, mano mažas pasaulis. Nerčiau į jį kiekvieną laisvą minutę, beveik visada taip ir darau. Kartais visos mintys ir net sapnais apie lėles ir su jomis, esu visiškai užvaldyta. Viena lėlė jau beveik baigta, kita pradėta ir dar bent trys sėdi galvoje ir laukia kol bus sukurtos.
Turbūt dar viena priežastis, dėl kurios tylu mano bloge, labai noriu pakeisti jo išvaizdą, bet vis ar nesirįžtu, ar nežinau nuo ko pradėti, taip ir laukiu, tos lemtingos minutės.
Dar pamiršau parašyti - mes jau valgom savo braškes.