Mažas didelis vyras

Sako, kad antras vaikas auga pats. Augindama Julių įsitikinau, kad taip ir yra. Na, ne tai, kad auga pats, bet auga nepastebimai. Kitą savaitę jau pradėsim skaičiuoti aštuntą mėnesį. O kas man skamba neįtikimiausiai - šiemet švęsim pirmą gimtadienį. Sėdi mano mažasis vyrukas jau geras mėnuo, o vakar pamačiau kad ne tik sėdėt, bet jau ir pats atsisėsti moka ir daiktus pasiima tuos kurių nori (arba tuos, kuriuos duoda sesė) ir jaučiu, kad tuoj tuoj pradės ropot, nes ant keturių stovi tvirtai ir linguoja pirmyn atgal labai užtikrintai. Tiesiog gerulis mano.

Lėlė Antra

Po truputį po truputį va ir gimė mano antra lėlė. Jau šiandien iškeliavo pas mamą. Jaučia mano širdis, kad apdalinsiu visus aplink lėlėm, kol išmoksiu pagamint taip, kad man labai labai patiks.
Kai tik pradėjau domėtis lėlėm, nulipdžiau ir išsikepiau tris galvas, ir po tris poras rankų ir kojų. Dabar visą tai jungiu į kūną. Beliko tik vienas "komplektas" ir lipdysiu naujas. Turiu daug idėjų ir žinau ką dabar darysiu kitaip, tikiuosi geriau.

Makaronai su špinatais

Arba tiksliau pietūs iš likučių ir to kas darže šiuo metu auga. Pati labai mėgstu skaityti blogus apie maisto gaminimą, o pastaruoju metu, nemažai receptų užsirašau ir išbandau. Tačiau šis kartas ne toks - čia mūsų vakarykščiai pietūs iš to kas buvo. Patiekalas labai vasariškas ir spalvingas, bet esu beveik tikra, kad antrą kartą toks pats jis nebūtų. Tokiam patiekalui reikės:

Makaronų (pas mus spavoti šiuo metu ant bangos)
Dešrelių (naudojau šaldytuve buvusias 4 dešreles, ant pakuotės buvo užrašyta Be E)
Raudonos paprikos
Pomidoro
Svogūnų laiškų
Saulėje džiovintų pomidorų
Didelės saujos špinatų
Krapų ir petražolių

Į keptuvę kraunam svogūnus ir dešreles, truputį pakepam, dedam papriką pjaustytą kubeliais ir pomidorą, pjaustytą panašiai, dar truputį pakepam, dedam makaronus. Viskas trumpai kepa/troškinasi, o mes stambiai suplėšom špinatus ir supjaustom smulkiai saulėje džiovintus pomidorus ir verčiam į keptuvę. Špinatai suminkštėja, viską sumaišom, pabarstom kapotais krapais ir petražolėm ir galim dėti į lėkštę ir ragauti. Nedėjau nei druskos, nei jokių kitų prieskonių, sūrumo užteko nuo dešrelių ir džiovintų pomidorų.
Dar pridursiu apie spalvotus makaronus, kai reikia įkalbėti kartais su ožiais draugaujančią dviemtę pietauti, labai padeda raginimai suvalgyti žalius makaronus, paskui raudonus, na, balti dažniausiai taip ir lieka nepaliesti. Deja, net ir pasitelkus visus įkalbinėjimus, šio patiekalo tik keli kąsniai atsidūrė mažame pilvelyje.

Sofija auga

Vis dažniau pastebiu, kad Sofija pradeda žaisti savarankiškai. Tokius kaip ir vaidmenų žaidimus. Eina dėdė arkliukų pažiūrėt, arba dar kažkur vaikšto žmogeliukai. Labai noriu pagirti Fisher Price Little People žaislus. Man pačiai labai smagu žaist su jais ir matau kaip Sofijai patinka. Taip pat neseniai prasidėjo žaidimai su lėlėm. Vežioja jas vežimuku, užkloja, o man liepia tyliai kalbėt, kai lėlės miega :)

Buitinės traumos

Namie neretai pasitaiko visokių nelaimių. Pavyzdžiui Sofijai vieną kartą buvo taip - bėgo, kojos susipynė, nukrito - neskelti du priekiniai dantys. Julių sesė su visa jo kėdute apvertė ir jis iš arti susipažino su kilimu. Šuniui retai nelamės nutinka, nes jis mažas ir stengiasi nekišti nosies kur nereik. O aš? Taip, ir man nutiko nelaimė. Vakar.
Vakar aš viriau kopūstų sriuba. Sofija labai mėgsta sriubas, o ir kopūstas seniai tupėjo šaldytuve ir laukė, kad bus suvalgytas. Taigi verdu aš kopūstų sriubą. Ir netikėtai nutariau paragauti, koks šedevras šį kart garuos ant stalo. Pasėmiau šaukštą, papūčiau, paragavau, bet nepastėbėjau, prie šaukšto prikibusio kopūsto gabaliuko, kuris sėkmingai nusileido man ant skruosto ir jį nudegino. Kam pasakau, tas juokiasi, bet nusideginau veidą - su kopūstų sriuba. Nors plotelis nedidelis, bet žaizdelė yra. Kitas kartą saugosiuos ragaudama verdančią sriubą.

Lėlė Pirma

Minėjau, kad mokausi gaminti lėles. Mokausi toliau, bet rezultatai šioki toki jau yra. Mano pirma lėlė, kurią sukūriau klasiokei įkurtuvių proga.

Ir kaip mes gyvenam

Drąsiai galiu pasakyti - mes gyvenam gerai.

Visos mano baimės: kaip čia bus vienai su vaikais, o kaip migdysiu, o kaip maudysiu, o kaip į parduotuvę, buvo visiškai bereikalo. Viskas einasi puikiai. Į parduotuvę važiuojam visi kartu, maudomės paeiliu, o ir užmigti niekas niekam netrukdo. Norėtųsi girti savo vaikus koki jie... bet geriau patylėsiu ir dar nusispjausiu tris kart, kad neprisišnekėčiau.

O šiandien buvom turguj, visi. Visko pirkom, Sofija visur ėjo pati, truputį žioplinėdama, bet niekur nepasimetė, nenukrito ir neužsigavo. Juliukas dairėsi į šonus, reikėjo daug žmonių apžiūrėt, nebuvo kada net zyzt. Dar sužinojom, kad agurkų ir braškių pardavėjo vaikas, beveik tą pačią dieną su Julium gimęs. Smagu. Patinka man turgus ir savi pardavėjai ten. Moteriškė, iš kuriso visada pirkau bananus dingo. Tai net gaila, o ir bananus perku kur papuolė.

O dabar - vaikai miega. O man - kava, braškės ir šokoladas.