Vis bandau suprasti savo mažąją - didžiąją dukrytę. Vieną dieną sekasi blogiau, kitą geriau. Šiandien lyg ir visai neprastai ėjosi, be pykčių išsiruošėm į lauką ir ten visai nesipykom, kol... Kol grįžom namo ir po pietų ėjom miegų. Vakar visai nesugebėjau jos užmigdyti, tai ji nulūžo pirmam aukšte ant sofos, vyras atnešė į lovą jau miegančią. O šiandien atsikėlėm pusę 6. Visi. Tai nori nenori miegoti pietų reikia.
Aš čia vis tą patį per tą patį apie tuos pietų miegus. Bet taip noriu, kad ir jai būtų gerai ir man neblogai. Tai va, po bandymo ir gražiuoju ir piktuoju prisikviesti miegelį, gavo mažiukė bučkį, pasakiau ate ir išėjau. Dideliam mano nustebimui, užmigo pati. Norisi tikėti, kad čia žingsnis į visų nesmagumų, susijusių su pietų miegu, pabaigą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą