Mažosioms šeimininkėms

Kai aš buvau maža, turėjau kaimynę, kuri turėjo dėdę Vokietijoje. Tuo metu tai buvo didžiausia retenybė - dėdė užsienietis. Ir tas dėdė užsienietis atveždavo mano kaimynei Quelle katalogų, o juose didžiausia įdomybė mums būdavo puslapiai su žaislais. Man labiausiai patikdavo žaislinės virtuvės, žiūrėdavau žiūrėdavau, varvindavau seilę, bet taip žaislinės virtuvės aš ir neturėjau. Sako vaikams perki tokius žaislus kokių pats vaikystėje norėjai, bet neturėjai. Mano vyras žaislų parduotuvėse nužiūrinėja LEGO, na, o aš jau nupirkau Sofijai žaislinę virtuvėlę, su puodu, keptuve, stalo įrankiais ir kitais indais, yra net prijuostė. Bet šiandien radau ypač gražias žaislines rankų darbo virtuves.

Balandžio 19 diena

Šiandien pažiūrėjau į kalendorių - jau balandžio 19 diena. Labai greitai bėga laikas, jei taip, tai ir rudens tuoj sulauksim.
Mano berniukui kitą savaitę bus penki mėnesiai. Jau penki mėnesiai. Šią povelykinę savaitę jis taip ištobulino vartymosi, šysojimosi ir kalbėjimo sugebėjimus, kad kartais žiūriu ir netikiu, kiek jis jau daug moka.
Šįryt pirmąkart nufotografau kartu abu vaikus, be jokių suaugusių šalia. Mažiukai mano. Labai jaučiasi, kad Sofija vyresnė. Ji ir pati turbūt panašiai jaučiasi. Kai daviau brolį palaikyti, ta viena rankyte laikė už kojos, kita kažkur šalia ausies. Ir visa tokia patenkinta, brolį palaikut gavus. O kaip gražiai jie bendrauja. Sofi ateina ir šnekina mažiuką "lili, lili", intonacijos, kuria tai sakoma niekaip nenupasakočiau. O Juliukas jei tik išgirsta sesę, tai jau ir dairosi kur ji, o jei tik sesė arčiau, išsišiepia savo bedante burna ir kalbina kalbina.

Pamąstymai pavasarį

Pavasaris dideliausiais šuoliais atkeliavo į mūsų kiemą. Sofijos nebegalima prisikviesti namo, nes lauke pats smagumas, nors ir trukdo visoki 'bbb' (vabalai). Pačią pirmą šiltesnę dieną, kai pradėjau gėlynų purenimus, supažindinau Sofi su slieku, anot jos 'kyka'. Mažajam mūsų broliui taip pat tenka ilgiau būti lauke, vežime jis miega, o kai nemiega, aplinką mieliau stebi tupėdamas slinge.
Grįžtant prie Sofi kalbėjimo, kiekviena diena dabar dovanoja po keletą naujų žodžių. O pats įdomumas mokytis vardų. Dabar jau gali pasakyti visų pažįstamų šunų vardus, savo draugo Arto vardą (Atis), bet mama lieka mama, tetis - tečiu, o ji pati lialia.

Mano lėlių gamyba po truputį juda, tiesa šiom dienom gaminu velykinius kiaušinius, tačiau vieną lėlytukę mamai per Velykas planuoju nuvežti.

Morališkai ruošiuosi vyro komandiruotei į Kazachstaną. Laukia du mėnesiai vienišos mamos gyvenimo. Gal kas nori į pagalbą?

Ir vėl pietų miegas

Vis bandau suprasti savo mažąją - didžiąją dukrytę. Vieną dieną sekasi blogiau, kitą geriau. Šiandien lyg ir visai neprastai ėjosi, be pykčių išsiruošėm į lauką ir ten visai nesipykom, kol... Kol grįžom namo ir po pietų ėjom miegų. Vakar visai nesugebėjau jos užmigdyti, tai ji nulūžo pirmam aukšte ant sofos, vyras atnešė į lovą jau miegančią. O šiandien atsikėlėm pusę 6. Visi. Tai nori nenori miegoti pietų reikia.
Aš čia vis tą patį per tą patį apie tuos pietų miegus. Bet taip noriu, kad ir jai būtų gerai ir man neblogai. Tai va, po bandymo ir gražiuoju ir piktuoju prisikviesti miegelį, gavo mažiukė bučkį, pasakiau ate ir išėjau. Dideliam mano nustebimui, užmigo pati. Norisi tikėti, kad čia žingsnis į visų nesmagumų, susijusių su pietų miegu, pabaigą.

Pavasarinės nuotaikos

Džiaugiuosi - pavasaris atėjo :) pagaliau. Šiltnamyje jau sudygo ridikėliai, o šiandien su Sofija pasėjom dviejų rūšių salotų. Pomidorai ant palangės taip pat išaugino pirmuosius tikrus lapelius.

Juliui keičiasi dienotvarkė, miega labai trumpą pietų miegą, pabunda, "padeda" man migdyti Sofiją ir tada pasivartęs nuogu dupcium miega antrą kartą. Lyg ir neblogai, bet man migdyt Sofiją ir tuo pačiu dar klausytis mažojo zyzimo... sunku, bet įmanoma. Ryt nebeviena būsiu namie.

Pradėjau mokytis gaminti interjerines lėles. Kol kas interneto padedama, bet kai Juliukas paaugs labai norėčiau nueiti į kursus. Taip pat tikiuosi neperdegsiu, kaip su kitais rankdarbiais ir "užsikabinsiu" ilgam. Jau turiu tris galvas nulipdytas, iki tobulumo toloka, bet kaip pirmi bandymai man patinka. Turbūt parašysiu kada atskirą įrašą apie mano išbandytas rankdarbių rūšis ir to rezultatus.

O čia, pavasarinė Sofija, žibučių uostytoja: