Malonumas auginti vaikus

Auginti vaikus turėtų būti malonumas. Dažnai tai sau kartoju, deja, nedažnai taip būna. Labai noriu būtigera mama, nerėkiančia, nesibarančia, suprantančia, kartais norėčiau būti geresne mama, nei man vaikystėje buvo maniškė. Bet...
Jau antra savaitė gyvenam vieni su vaikais, tėtis komandiruotėje ir grįš po kelių dienų. Jaučiu, kaip fizinis nuovargis tampa mano nekantrybės ir pykčio priežastimi. Smagu, kad šiandien iš pat ryto perskaičiau apie kantrybės atsisakymą, nuo šiandien teks nusiraminti ir nesitikėti. O ko aš tikiuosi iš vaikų?
Labiausiai tikiuosi, kad Sofija užmigs pietų miego, kol mažiukas dar miega. Todėl sėdžiu šalia jos kol ji malasi, pyksta, kuičiasi, išsidirbinėja, atsikalbinėja, o tada pratrūkstu.
Sėdėjau sėdėjau ir daugiau nesugalvojau nieko, kas mane išvestų iš kantrybės. Yra ir kaprizų ir užsispyrimo, bet stengiuosi viską išsiaiškinti, išspręsti, kad neprasidėtų verkimas ir ašarų upeliai.
Ir teisybę žmonės sako, kad kai kažko netenki, tik tada pajunti kaip tai reikalinga. Va šiom dienom neturiu vyro pagalbos ir tai taip jaučiasi mažose smulkmenose. Vakarais jie visada su Sofija susitvarko žaislus, kai dabar tai tenka daryti man ir jai, nepatikėsit, pajutau, kad tai yra netgi fizinis darbas. Surinkau po visą kambarį išsibarsčiusius žaislus ir pasijaučiau kaip žemę kasus. Ir tai tik viena smulkmena.
Auginti vaikus tikrai yra darbas, ypač jei tai tenka daryti vienam. Labai noriu šį darbą dirbti atsakingai ir daryti kuo mažiau klaidų ir maau, kad tobulėjimui ribų nėra.

Vieni namuose

va mes jau antra para vieni namuose. Vieni visi trys ir šuo. Vieni, nes be tečio. Kol kas viskas lyg ir neblogai, tik dalį nakties teko miegoti su abiem vaikais vienoj lovoj. Sofi pervargo vakar, o tai atsiliepė nakties miego, verkė, prašė gerti ir ne vieną kartą, kol galiausiai atėjo pas mus su broliu į lovą.
Sofijai vakar buvo diena su daug 'lelių'. Pirmoje dienos pusėje turėjome svečių - Sofijos kavalierius su mama buvoatėjęs, o pavakarį ėjom pasivaikščiot, tai sutikom kaimynų mergaites. Matau kaip jai reikia vaikų ir draugų, todėl labai laukiu šiltų orų, kurie, tikiuosi bus palankesni įvairiems susitikimams. O brolis, prastai miegojęs dieną, mums išėjus pasivaikščioti užmigo slinge ir perkeltas į vežimą nusnūdo dar gerą pusvalandį.

Miegantys vaikai

Šiandien ir Sofijai ir Juliui išpuolė nemiegadienis. Mažiukas pietų miegojo labai trumpai, o Sofi visai neužmigo. Ta proga ir dar todėl, kad namie nei pieno, nei duonos, nei sviesto iškeliavom į bičiulę Maximą. Sofija ją "ma-ma" vadina :) jau antrą kart su abiem vaikais važiuoju ir šįkart sekėsi geriau apsipirkom greitai, be mažiuko verkimo ir Sofijos zyzimo.
O važiuojant namo abu vaikai ėmė ir užmigo. Ir miega mašinoje iki dabar. O aš sėdžiu, žiūriu pro langą ir turbūt niekada man šis vaizdas neatsibostų - miegantys vaikai.

Malonumai

Neužmigdžiau šian Sofi pietų. Pastaruoju metu tai tapo nemaža problema, bet vis pavykdavo ją sudrausminti ir "nulaužti". Bet šiandien niekaip, nei gražiuoju, nei piktuoju. Vis noriu, kad vaikų auginimas būtų malonumas. O tas drausminimas tai nieko malonaus. Bet gražiuoju neklauso. Ieškojau informacijos keliose vietose dėl vaikų pietų miego. Vienur rašo, kad toks miegas būtinas, kitur teigiama, kad deja, bet tarp 2 ir 4 metų vaikai atsisako pietų miego. Žiūrėsiu kokio piktumo ji bus vakare ir kiek ilgai miegos ryt iš ryto. Nes kėlimasis pusę 7 taip pat ne iš maloniųjų.

Pavasaris keliauja

Šiandien ryte nutaikiau progą (nes filmukų kanalas dar miegojo) ir per LTV "Labas rytas" pasižiūrėjau klimatologės Audronės Galvonaitės prognozes. Labiausiai įstrigo frazė "pavasaris keliauja 15 kilometrų per parą greičiu". Tai va ir laukiu jau kada ta Vilniaus para ateis, o su ja ir pavasaris :)

Pavasarėja

Pavasarėja. Lyg ir. Šviečia saulė už lango, o išėjus į lauką atrodo drėgmė smelkiasi pro drabužius. Beveik kiekvienas, su kuo pašneku pastarosiomis savaitėmis, labai laukia pavasario, tik visų motyvai skirtingi. Pavyzdžiui man atsibodo šilti drabužiai. Ne tiek mano, kiek vaikų. Išėjimas į lauką žiemą užtrunka ilgokai, nes reikia užsidėti megztinį, kelnes, pirštines, kepurę, kombinezoną... O dar Sofija pradėjo spyriotis rengiama. Atsibodo, švelniai tariant. Labai laukiu šilto tikro pavasario, kai bus žalia žolė ir lauke galėsim būti ne 40 minučių, o žymiai ilgiau. Smėlio dėžė laukia :)