Ravėjimas: taupyk savo pinigus ir tobulėk kaip asmenybė. 3 priežastys kodėl ravėjimas yra naudingas Tau ir kaip tai pakeis Tavo gyvenimą.

Ar  Tu mėgsti gamtą? Prisimink, kaip vaikystėje atostogaudavai kaime pas močiutę. Buvo gera. Galėdavai miegoti ilgai, valgydavai daug ir gaudavai tik pačius skaniausius kasnelius. Manau, kiekvienas norėtų tai pakartoti.

Tiesa, atostogos pas močiutę turėjo ne tik pliusų, bet ir vieną kitą minusą... Ar Tavęs prašydavo grėbti šieną? Arba parvesti karvę iš ganyklos? Aš pati, nesu dariusi nei vieno iš šių dalykų – močiutės kaime aš tiesiog neturėjau. Bet. Turėjau močiutę kolektyviniame sode. Ir mano vasaroms taip pat netrūko pliusų – braškės su pienu, krūva draugų (tokių pačių miestiečių kaip ir aš, ištremtų į gamtą), maudynės, gaudynės, pirmi bučiniai... Oi, apie ką čia aš J

Taip, žinoma ir minusų buvo. Man  reikėdavo ravėti. O, Nuobodybe Aukščiausioji! Kam tai liepti daryti trylikametei, kuriai paskirtas pasimatymas po kaimyno obelim? Koks ravėjimas? Kokios žolės?

O štai dabar aš tupiu lysvėje, popiečio  saulė  spigina man į pakaušį, aš traukiu vieną piktžolę po kitos iš įšilusios žemės (beje, kad būtų tiksliau,  aš raviu svogūnus) ir nežinia, ar tos saulės paveikta, ar ši mintis jau seniai tūnojo kažkur mano galvoje, aš supratau kiek daug ravėjimas davė man ir kiek daug ravėjimas gali suteikti Tau.

Čia surašiau tuos dalykus, kurie nutinka ravint, o Tu to net nepastebi. Tiesą sakant, kol neįsigilinau ir man ravėjimas atrodė tiesiog užsiėmimas, kurį reikia padaryti, kad užaugintum daržoves. Ilgą laiką dariau tai be didelio noro nors ir nebelaukė manęs niekas po kaimyno obelim, turbūt sutiksi su manimi, kad galima rasti begalę įdomesnių dalykų.

Taip galvojau iki tos saulėtos popietės. Kol mane aplankė Ravėjimo Prasmės Supratimas. Atskleisiu Tau 3 priežastis kaip ravėjimas gali suteikti prasmę tavo gyvenimui.

1.  Mokaisi pozityviai mąstyti. Jei tavo lysvė atrodo begalinė, tu ravi ravi ir pabaigos nėra, tave apima neviltis. Kur ta pabaiga, kur? Ir tada, kai jau atrodo piktžolės niekada nesibaigs, jos baigiasi, o tu lengviau atsipūti. Taip ir gyvenime. Kai atrodo viskas juoda ir blogai, kai nematai išeities iš tos tamsios skylės, kurioje dabar esi – op ir sprendimas nusileidžia kaip iš dangaus. Kuo daugiau tokių ilgų lysvių, tuo greičiau tu supranti, kad piktžolės baigiasi. Taip ir gyvenime, pradedi kiekvienoje situacijoje įžiūrėti teigiamus dalykus, žinai, kad tai kas neigiama greit pasibaigs ir stengiesi net ir blogiausioje situacijoje rasti tai, ko gali pasimokyti.
2. Ieškai ir sužinai ko nori gyvenime. Ravint viskas paprasta – Tu nori, kad žolių darže, gėlyne ar po krūmais būtų kuo mažiau. Kad augalai gautų pakankamai šviesos ir maisto medžiagų, na ir dar, kad vaizdelis būtų neblogas.  O kaip su Tavo gyvenimu? Ar žinai ko nori? Ar viskas taip aišku, kad eini tiesiai į savo tikslą? Jei ne, gali palyginti: apžėlęs daržas=Tavo gyvenimas be tikslo, išravėtas daržas=Tavo kelias ten kur nori būti ir ką nori daryti. Ir net čia Tau gali padėti ravėjimas. Keliaujame prie trečio punkto kur paaiškės kaip.
3. Pažvelgi į save iš šono. Gali tikėti, gali ne, bet ravėdamas lieki tik Tu ir Tavo mintys. Tu pažvelgi į save iš šono, gali mąstyti ką tinkamas. Ir jei vieniems tai – ką valgysiu vakarienei, man – mano minčių ir poelgių analizė.  Ravėdama aš turiu daug laiko pagalvoti, pasvajoti ir galų gale sužinoti ko noriu. Kai apmąstai savo poelgius, galvoji apie save ir sužinai kas toks esi, galų gale sužinai ko nori ir koks Tavo kelias. Dabar jau žinau, kad nėra paprasta atsikelti rytą su mintim – vėl tas pats, nėra lengva apsimetinėti, kad Tau viskas gerai, nėra lengva laukti pasikeitimų ir daryti tai ko nenori daryti. Bet dar sunkiau yra suprasti ko nori, atsistoti ir imti ta norima veikla užsiimti.

Mano mėgstamas posakis ilgą laiką buvo “Aš nežinau kuo noriu būti užaugusi”. Nors aš seniai užaugusi (lyg ir), bet vietos po saule nejautimas, mėgstamos veiklos neturėjimas ilgainiui pradėjo mane varyti iš proto.  Kol nepradėjau gilintis ir analizuoti. Tam labai padėjo nepatinkantis darbas. Kad ir kiek aš stengiausi apie tai mąstyti pozityviai, kad man smagu daryti ką darau, kad čia laikina ir pan. Net savotiškai meldžiausi ir kartojau sau “mano darbas man patinka, aš esu nuostabi pardavimų vadybininkė”, kiekvienas rytas man yra nemielas, nes reikės eiti ir daryti ko nenoriu daryti. Taip galvodama aš kenkiu ne tik sau, bet ir tai vietai kurioje aš dirbu, nes Tu turbūt įsivaizduoji, kokia yra darbo kokybė, kai viską atlieki pro sukastus dantis...

Laikas atsistoti ir eiti ravėti. Oi – daryti tai ką noriu daryti. Keisti savo gyvenimą ir būti laimingai. Nes, kaip man sakė vienas žmogus,  žmogaus tikslas – būti laimingu. Kas tave daro laimingu?

P.S. Apie pinigų taupymą ravint tikrai nepamiršau.  Ir tai yra labai paprasta – vieno vidutinio šiltnamio nuravėjimas, išpurenimas, pomidorų pririšimas ir pasigerėjimas darbo rezultatu sudegins tau tiek kaloriju, kiek kaloriju, kiek vienas intensyvus uzsiemimas sporto klube. Visiškai nemokamai! Viename išravėtame šiltnamyje tu užauginsi tiek pomidorų, kiek tikrai nenusipirktum nei turguje nei parduotuvėje. Net jei ir pirktum, jų kokybė nebus tokia, kokia bus tavo paties užaugintų pomidorų. Ar dar reikia tęsti?

Šį įrašą parašiau kaip užduotį, po nuostabaus Lino Matulio - Super Gentis užsiėmimo apie blogo rašymą. Linas ir Super Gentis yra mano asmeninis atradimas šiais metais, kaip ir Gyvenimo Būdo Dizaino Laboratorija, bei HUB Vilnius. Jūs neįsivaizduojat, kiek man įkvėpėt drąsos. Ačiū.