Pastaruoju metu pažįstamų rate padaugėjo statančių/įsirenginėjančių namus. Aš pati šio etapo kol kas pakartoti nenorėčiau, bet pasakojimai apie statybas, grindų, sienų, durų spalvų pasirinkimą ir baldų paieškas sukėlė manyje tikrą minčių audrą apie tai kaip mes kuriame savo namus.
Pradėti reikėtų turbūt nuo to, kad į savo namą įsikraustėme iš mažo studentų bendrabučio kambarėlio. Kartu su savimi atsivežėme sofą, lentyną, TV ir dvi taburetes. Tiesa, kartu su namu gavome gerokai padėvėtus virtuvės baldus. Pradžiai mums užteko.
Įsikraustėme ne į naują namą, bet į anksčiau žmonių gyventą, todėl, kaip sako mano vyras, buvo daug sunkiau daryti remontą, nes prieš sienas gražinant, jas reikėjo perdaryti ir pan.
Pirmas kambarys, kurį norėjome sutvarkyti savaip buvo miegamasis, nes jau laukėme dukros ir norėjosi leliuką parsivežti nors į vieną tvarkingą kambarį. Ir nors kambarį įsivaizdavau oranžinėmis grindimis ir pilkomis sienomis, gavosi kaip gavosi - rudos grindys ir žalios sienos :)
Po truputį didėjo sutvarkytas namų plotas. Tačiau bendros namų vizijos nebuvo. Viską darėme taip, kaip atrodė gražu, gerai ir teisingai. beje, sulaukėme ir profesionalaus dizainerio pagalbos, bet pagalvoju dabar, kiek naudingi gali būti toki patarimai, kai nežinai ko nori...
Žinojau tiek, kad man labai gražu tapetai. Gražu ir dabar, tik ne tokiais kiekiais :) Tapetais išklijavom visą svetainę, virtuvės sieną, darbo kambarį, miegamąjį, laiptine ir net sieną vonioje. Po poros metų svetainės tapetus lupom ir vietoj geltonų/žydrų sienų turim šviesų kambarį. Dabar jaučiu, kad šis kambarys tapo atskaitos tašku, nuo jo prasidėjo namų pertvarka ir mano suvokimas kokių namų noriu.
Didžioji dalis baldų mūsų namuose atsirado "iš bėdos". Atsivežėm iš kaimo nenaudojamas kėdes, stalą, net sutaupytus kilimus (taip, būna ir taip). Priglaudėme porą sofų, na žinote, laikinai, kol bus geresni laika, o tada kaip keisim visus baldus iš karto. Taip galvojome tada.
Tie daiktai "iš bedos" padėjo man pamilti senus daiktus, nebijoti jų taikyti namuose ir taip kurti įdomią erdvę. Dabar esu dažna dėvėtų baldų parduotuvių lankytoja, dažnai peržiūriu skelbimus, gal netyčia ir nebrangiai kažką įdomaus surasiu. Abu su vyru ieškome įdomių sprendimų ir naujų daiktų panaudojimo būdų. Viename airiškame interjero žurnale pamatėme išradingai panaudotą seną radio aparatą. Tokį, kokį turėjo mano vyro močiutė. Neužilgo radija jau buvo mūsų namuose, o išvalę viso gyvenimo dulkes, naudojame ją kaip staliuką prie sienos.
 |
| Mūsų radija |
Dar vienas labai mylimas mano baldas - indauja, kurią gavome dovanų iš vyro tėčio. Na, mes jos labai prašėme, taip ji mums tiko ir patiko. Dabar ten laikau iš močiutės paveldėtus serviziukus, taures vynui, vyną, vaikystės nuotraukas ir dvi karves. Ir dar antys pačiame viršuje.
 |
| Mūsų indauja |
Galvoju, kad namų vizija, suvokimas, kokių nori namų ateina ne iš karto. Ir tikrai ne tada, kai tik pradedi gyventi naujuose namuose. Manau, sveika išbandyti įvairias dekoravimo priemones ir medžiagas, nebijoti ieškoti netradicinių sprendimų. Reikia priimti į namus mielus daiktus, derinti juos su jau turimais ir kurti sau mielą erdvę, negalvojant, ką kiti pasakys, ar kaip kitiems atrodys.
