trečiadienis, balandžio 28

Pavasaris mūsų namuose

Mūsų pavasaris prasidėjo namų griovimo darbais, mano peršalimu ir Sofijos atostogomis. Gal neprasidėjo, įpusėjo, tiksliau būtų. Džiagiuosi atėjusia šiluma, besidžiaugdama gal per daug nusirengiau, va ir bėganti nosis. Jokio malonumo...

Kitą savaitę jau valgysim savo ridikėlių, šiandien apžiūrėjau, kad ne tik špinatai sudygo lauke, bet dar žirniai ir burokai. Manęs gal kas ir nesupras, bet jaučiu didžiulį malonuma, sukišdama pirštus į žemę, sėdama, sodindama, ravėdama, vaikus ir gyvūnus nuo lysvių gainiodama. O kas dėl vaikų, jie nespėjusias gerai užaugti rūgštynes jau suvalgė, svogūnai taip pat apipešioti, net ir vienišas išdygęs česnakas neliko nepastebėtas, nuskabytas ir jis.

Namai uždangstyti plėvelėm - meistras daro naują krosnį. Gal pečių? Bet krosnis lietuviškiau, o ir meistras Jonas - krosnininkas, jei reikia galiu rekomenduoti. Ir dar užsakėm langus didžiąjai užmūrytai svetainės sienai, didelį langą ir duris į lauką, į terasą. Dar laukia svetainės sienų naujo "rūbo" paieška. Kol kas neįsivaizduoju nei kokių spalvų norėčiau, nieko. turbūt bus - atėjau, pamačiau, paėmiau, nes kitaip man labai sunku nuspręsti.

O per tiek visokių įvykių mano lėlės nesulaukia manęs, aš neprieinu prie jų. Labai tikiuosi, po savaitės kitos viskas grįš į savo vėžes. Gražaus pavasario :)

ketvirtadienis, balandžio 8

Monika. Vėjavaikė.

Kuo toliau, tuo sunkiau man suprasti, kaip su tom lėlėm. Nuo pradinio sumanymo Monika nukrypo visiškai į kitą pusę. Turėjo stovėti - nenorėjo, reikėjo sušukuoti - nesidavė. Todėl ir gimė Monika. Vėjavaikė, truputį liūdna, truputį susivėlusi.
Sėdinti 48 cm. Paperclay, natūrus vilnos pluoštas, linas, medvilniniai nėriniai, biseris, akrilas, mediniai karoliukai.